Analogų Lietuvoje neturintis projektas „ASMR muziejuje“ kviečia į unikalią garsinę patirtį

Vilniuje, Tauro kalno pašonėje įsikūrusiame Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje pristatytas Lietuvoje analogų neturintis projektas „ASMR muziejuje“: sumanyme išskirtinai populiarus šiuolaikinis internetinis ASMR reiškinys buvo pritaikytas kultūrinei erdvei. 

Muziejus kviečia išgirsti akims nematomą dimensiją ir pasinerti į neįprastą audio patirtį. Specialios technologijos pagalba įrašytų autentiškų muziejaus daiktų (jūržolėmis kimšto čiužinio, virusus naikinančios kvarcinės lempos ar autentiškų XX a. vidurio spintos durų) garsų pirmą kartą tamsoje klausėsi atidarymo renginio svečiai, o virš 30 autentiškų garso įrašų jau pasiekiami ir internete – muziejus jų uždaromis ausinėmis kviečia klausytis ir namuose.

„Ištuštėjus muziejui, jame pasigirsta daug keistų garsų – tokių, kurių paprastai nesigirdi: girgždančios grindys, senų durų vyriai, vėjai švilpaujantys tarp storų buto sienų ar vaiduokliški žingsniai tuščiuose kambariuose. Dauguma garsų būdingi tik muziejui: jo autentiškam interjerui, seniems baldams ir unikaliems eksponatams. Taip gimė idėja įrašyti muziejaus garsus itin tylioje aplinkoje ir suteikti dar vieną, kitokią apsilankymo muziejuje patirtį. Ji pasirodė svarbi, nes gali įtraukti ne tik įprastus muziejaus lankytojus, bet ir tuos, kurie muziejuje apsilankyti negali“ – apie projekto sumanymą dalinasi muziejaus vadovė Goda Damaševičiūtė. 

ASMR (akronimas – autonominė sensorinė meridionalinė reakcija) reiškia fizinį pojūtį: euforiją ar gilią ramybę, kartais kūno dilgčiojimą, sukeltą hiperrealistinės audio patirties. Pasitelkus du garsui jautrius mikrofonus, išdėliotus ausų atstumu, sukuriamas itin realistiškas erdvės pojūtis. ASMR kaip reiškinys prasidėjo apie 2010-uosius, o dėl savo realistiško, stipriai atpalaiduojančio poveikio kūne, netruko išpopuliarėti tarp Youtube video žiūrovų. Beldimas ir tuksenimas, šnaresiai ir šnabždesiai, įvairūs kramsnojimai ir šliuprščiojimai sulaukia milžiniško video turinio vartotojų susidomėjimo, tačiau ASMR efektui sukurti kultūrinės erdvės iki šiol nebuvo pasitelktos.

„Turbūt nesuklysiu sakydama, kad memorialiniai muziejai yra vieni iš tradiciškiausių. Čia orientuojamasi į muziejinių objektų (o ne temų) demonstravimą, eksponuojami didžia dalimi tik originalūs daiktai, atspindima ne dabartis, o asmenybių gyvenimai praeityje. Mažai juose išvysime jaunimą taip žavinčių moderniųjų technologijų. Daiktų ir aplinkos „prakalbinimas” – tai memorialinių kambarių, butų, namų stiprybė. Tai sukuria itin artimą, netgi intymų santykį, pašnekesį tarp lankytojo ir eksponato, aplinkos, kuris veda savęs bei kitų pažinimo link.
Projektas kiek painiu pavadinimu „ASMR muziejuje” juda dar didesnio V. Mykolaičio-Putino memorialinio muziejaus paveikumo link. Jo metu ne „prakalbinami” (kas yra įprasta muziejuose), o išgirstami daiktai pačia tiesiogiškiausia prasme. Taip gimsta dar vienas paveldo patyrimo būdas, kontempliatyvus požiūris į muziejų ir jo eksponatą. Toks projektas laikytinas vis populiarėjančios potyrio komunikacijos dalimi. Manau, kad šis projektas bus dar vienas pretekstas iš naujo apsilankyti šioje autentiškoje Vilniaus erdvėje jos nuolatiniams svečiams ir impulsas į jį užsukti dar niekad šio muziejaus duris nepravėrusiems žmonėms“ – mintimis dalijosi muzeologė, doc. dr. Rūta Šermukšnytė (Vilniaus universitetas). 

Tikimasi, jog šio paveikaus formato pritaikymas muziejuje sukurs unikalią, individualią patirtį ne tik jame besilankantiems, bet ir tiems, kurie dėl įvairių apribojimų į muziejų atvykti negali. Trijų autentiškų buto-muziejaus kambarių erdvę patirti garsais galite ir namuose, o įrašų profesionaliomis, triukšmą izoliuojančiomis ausinėmis ir toliau galėsite pasiklausyti muziejuje. 

„ASMR muziejuje“ vaizdo įrašus galite peržiūrėti čia:

“ASMR muziejuje“ garso įrašų galite klausytis čia: 

Projekto vadovė – Goda Damaševičiūtė,
Rašytoja – Augustė Jasiulytė,
Garso operatorius ir inžinierius – Laurynas Kamarauskas,
Dailininkas, video operatorius ir montuotojas – Tomas Valentinaitis,
Komunikacija – Viktorija Štarevičiūtė.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.