Ekspozicija

Muziejuje yra trys memorialiniai kambariai – V. Mykolaičio-Putino darbo kabinetas, svetainė ir miegamasis, juose atkurta autentiška aplinka. Baldai, knygos, paveikslai ir asmeniniai daiktai yra unikalūs, šeimos įsigyti ar jai dovanoti. Buvusiame Mykolaičių globotinio Vytauto Balčiūno kambaryje įrengta ekspozicija rašytojui Baliui Sruogai, gyvenusiam šiame bute 1940–1943 ir 1945–1947 metais. Virtuvė ir erdvus prieškambaris, tarnaitės kambarėlis ir vonia perdaryti kuriant muziejų. Bute autentiškos krosnys, parketas, langai ir durys.

Svetainė

Kambarių paskirtis keitėsi, nes pokario metais bute gyveno daug žmonių. Dabartinėje svetainėje kuriam laikui apsistodavo Mykolaičių globojami giminaičiai ir bičiuliai, kambarys buvo ir Emilijos Mykolaitienės darbo vieta, ir globotinio Vytauto Balčiūno miegamasis. Vėliau, sumažėjus gyventojų, svetainėje būdavo priimami svečiai, valgomi šeimos pietūs, švenčiami gimtadieniai. Šiandien stovi C. M. Schröder firmos pianinas, kuriuo rašytojas retsykiais skambindavo. Baldai ir paveikslai keisdavo savo vietas. Prie lango – E. Mykolaitienės darbo stalelis, prie sienų stovi lova bei indauja. Pro didžiojo kambario langą atsiveria vaizdas į Tauro kalną, erdvus balkonas buvo apsodinamas pelargonijomis, jame Mykolaičiai mėgdavo pasibūti.

Kabinetas

Rašytojo darbo kambarys – kūrybinio susitelkimo vieta. V. Mykolaitis-Putinas laikydavosi griežtos dienotvarkės, kurdavo ir paskaitoms ruošdavosi kasdien 11–14 bei 17–20 val., kartais iki 23 val. Rašomasis stalas būdavo visuomet apkrautas rankraščiais, knygomis. Namai paskęsdavo tyloje, šeima užsivėrus kabineto durims kalbėdavosi pašnibždomis. Studentus, kolegas ir bičiulius Putinas sodindavo prie mažojo stalelio, svečius visada pasitikdavo apsivilkęs baltais marškiniais ir švarku. Rašytojas mėgo klausytis muzikos, turėjo patefoną, buvo surinkęs nemažą plokštelių rinkinį. Kabinete eksponuojama spausdinimo mašinėlė, paveikslai, artimiausiųjų nuotraukos, radijo aparatas, rašytojui dovanoti daiktai, jo iš užsienio parsivežti suvenyrai.

Miegamasis

Miegamajame išlikusios lovos, naktinės spintelės, veidrodis su spintele, rūbų spinta, kėdės, Emilijos Mykolaitienės skrynia, stovi kvarco lempa, ją naudojo patalpoms dezinfekuoti. Rašytojas dažnai peršaldavo, sirgdavo, todėl ant mažojo stalelio eksponuojami vaistų buteliukai. Vaistais ir naujaisiais gydimo metodais rūpinosi E. Mykolaitienė. Keletą metų prieš mirtį Putinas labai mėgo ir dažnai skaitydavo Antano Jasmanto (tikr. Antanas Maceina) , Thomo Manno kūrybą, tekdavo skaityti ir lovoje. Bendra krosnis apšildydavo miegamąjį ir darbo kambarį. Namuose 23 val. būdavo gesinamos šviesos. Tamsios užuolaidos slepia didelį miegamojo langą į rytinę, kiemo, pusę kartu su jaukiu balkonėliu.

Ekspozicija Baliui Sruogai

Šį kambarį Mykolaičiai buvo skyrę globotiniui Vytautui Balčiūnui, bute gyvenusiam nuo 1947 m. Savų vaikų jie neturėjo ir Vytautą užaugino kaip savo sūnų. Vėliau kartu apsigyveno Vytauto žmona Irena, gimė ir augo vaikai Mindaugas su Milda. Kuriant muziejų, nuspręsta kambarį paversti statiška ekspozicija, stiklinėse vitrinose buvo eksponuojamos V. Mykolaičio-Putino knygos, rankraščių pavyzdžiai. Nuo 2017 m. liepos mėn. kambarys skirtas Baliui Sruogai ir jo šeimai atminti. B. Sruoga šiame bute gyveno 1940–1943 m., čia buvo suimtas nacių saugumo. Žmonai ir dukrai pasitraukus į Vakarus 1944 m., bute gyveno kiti žmonės. B. Sruoga, 1945 m. grįžęs į Vilnių, šeimos neberado, šiame bute gyveno iki mirties 1947 m. Išsami informacija, nuotraukų ir vaizdo archyvas, viktorinos ir kūrybinis palikimas sukeltas į du planšetinius kompiuterius. Ekspozicijos kambarį puošia Aisčio Kavaliausko freska „Alpės Sruogai“. Muziejuje vedamos ekskursijos apie B. Sruogą.

Buvusi virtuvė

Emilija Mykolaitienė rūpinosi šeimos mityba, yra išlikusi jos receptų knyga. Kartu su tarnaite ji daug laiko praleisdavo virtuvėje. Po langu, vėsesnėje spintelėje, buvo laikomi greičiau gendantys produktai. Visi, išskyrus V. Mykolaitį-Putiną, čia pusryčiaudavo. Kuriant muziejų virtuvės aplinka neišsaugota, nėra išlikusių nuotraukų, kaip atrodė patalpa. 1986 m. sienos buvo apmuštos velvetu, patalpa pritaikyta ekskursijoms, edukacijoms ir parodoms. Išlikusios autentiškos grindų plytelės ir langas, taip pat durys į atskirą laiptinę. Jomis dažniausiai naudodavosi vaikai ir tarnaitės – lengviau parsinešti malkų tiesiai į virtuvę ar nepastebėtam išsliūkinti į kiemą.

Prieškambaris

Dideliame ir erdviame prieškambaryje stovėjo drabužių kabykla, didelė spinta, telefonas bei kėdė. Į prieškambarį svečiai ir šeimininkai patekdavo pro pagrindines laiptinės duris. Šiuo metu ekskursijoms, edukacijoms ir parodoms skirta erdvė, joje eksponuojamas radijo aparatas ir skulptoriaus L. Žuklio V. Mykolaičio-Putino biustas. Išlikusios autentiškos durys bei parketas.

Tarnaitės kambarėlis, vonios kambarys

Mykolaičių bute gyveno samdomos tarnaitės. Iš pradžių iš Kauno į Vilnių atsikraustė Ona Kugaudaitė su dukrele Joana, vėliau ją pakeitė Salomėja Jasiūnaitė. Tarnaitė tvarkė namus, rūpinosi kai kuriais pirkiniais, gamino valgyti. Mykolaitienė ypač vertino sąžiningumą, taupumą ir darbštumą. Šeima pasiimdavo tarnaitę ir atostogų metu. Tarnaitės kambarėlis su langu į kiemo pusę, kaip ir vonios kambarys, šiuo metu yra tarnybinės patalpos. Išlikęs autentiškas parketas. Malkas bei anglis šeima laikydavo garaže, kieme, tarnaitė į butą patekdavo per virtuvę iš atskiros laiptinės.

Vinco Mykolaičio - Putino Memorialinis butas - muziejus

Adresas

Tauro g. 10–3, 01114 Vilnius

Darbo laikas

II–VI 10–17 val.

Muziejus lankomas nemokamai

Telefonas

Sekite socialiuose tinkluose