Dr. Solveigos Daugirdaitės pranešimas, kuris bus skaitomas 2023 m. lapkričio 30 d., 18 val. Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje, skirtas prozininkės, dramaturgės, vaikų literatūros leidybos organizatorės Aldonos Liobytės (1915–1985) veiklai. Jos asmuo pasirinktas dėl gausios epistolinės, memuarinės medžiagos, leidžiančios išsamiai apžvelgti jos darbus ir jų poveikį kultūros sričiai. Nors viena iš jai skirtų knygų pavadinta „Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė“ (sud. R.Z. Saukienė, 1995), ji nebuvo rezistentė tikrąja šio žodžio reikšme. Jos pasirinkimas buvo veikti kiek įmanoma naudojantis legaliais būdais ir struktūromis, kartu šviečiant, prusinant jaunus menininkus asmeniškai.    

Per kūrybą Liobytė yra šiek tiek susijusi su Vincu Mykolaičiu-Putinu: 1957 m. ji parašė libretą Juliaus Juzeliūno operai pagal „Sukilėlius“, tačiau opera buvo parodyta tik po 20-ies metų. Atrodo, kad devyndarbei Liobytei tai buvo labiau darbas dėl pragyvenimo, tačiau, kaip ir visiems kitiems operos autoriams, atnešė nusivylimo, tačiau nepalaužė ir nesumažino noro dirbti savo tautos, ypač vaikų ir jaunimo, švietimui per kultūrą (knygas, teatrą, tautosakos adaptacijas) labui.    

Įsitvirtinusi kaip vaikų rašytoja, Liobytė iš kitų autorių išsiskiria savo palankumu virtuvei realiame gyvenime, dokumentinėje ir grožinėje literatūroje. Garsėjusi kaip gera kulinarė ir svetinga šeimininkė, ji virtuvės temą įvedė į savo gyvenimo pasakojimą. Jos 60 m. jubiliejus buvo paminėtas interviu „Dialogas virtuvėje“, kuriame pagrindine savo profesija ji vadino virėjavimą. Rašytojos ir jos vyro gydytojo namuose augo ne tik jų dukros, bet ir našlaičiais likę giminės, glaudėsi ištremtų tėvų vaikai, kiti negandų ištikti žmonės. Šalia kitų funkcijų, virtuvė buvo vieta, kur dėl vietos stygiaus miegojo vienas ar priglaustas žmogus. Pranešime, remiantis memuarais ir rašytojos gausia korespondencija, bus išryškinta maitinimo (žmonių ir gyvūnų), kaip prisiimtos globos misijos, galia.