Vincas Mykolaitis-Putinas

Kūryba yra nuolatinis atsinaujinimas, nuolatinė kova su apsileidimu, su sustingimu. Kūryba yra nuolatinis ieškojimas ko nors geresnio ir gražesnio. Dėl to ji yra ir nuolatinė kančia – prometėjiška pastanga sau dievišką paveikslą ir panašumą laimėti. Bet tokia pastanga yra verta gyvenimo!

Vincas Mykolaitis-Putinas

Biografija

  • Gimė 1893.01.06 Pilotiškių kaime, Prienų rajone.
  • 1909 m. baigė Marijampolės g-iją.
  • 1915 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Įšventintas į kunigus Minske.
  • 1917 m. baigė Petrogrado (Rusija) dvasinę Romos katalikų seminariją.

Vincas Mykolaitis, baigęs Marijampolės gimnaziją

  • 1922 m. baigė Friburgo (Šveicarija) universitetą. Apsigynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį.
  • 1923–1939 m. dirbo dėstytoju Kauno universitete (dabar Vytauto Didžiojo universitetas).
  • 1924–1932 m. žurnalo „Židinys“ vyriausiasis redaktorius.
  • 1925 m. pasiėmė globoti seserį Magdaleną Mykolaitytę.
  • 1933–1937 m. Lietuvos rašytojų draugijos valdybos pirmininkas.
  • 1935 m. vedė Emiliją Kvedaraitę.
  • 1935 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.
  • 1936 m. Vilkaviškio Vyskupijos Tribunolo sprendimu buvo degraduotas ir ekskomunikuotas.
  • 1937 m. pasistatė namą Kaune, Vaižganto g.
  • 1938 m. žurnalo „Dienovidis“ redaktorius.
  • 1940 m. atsikraustė gyventi į Vilnių. Dėstė Vilniaus universitete senosios ir XIX a. pabaigos lietuvių literatūros istorijos kursus, užsienio literatūros viduramžių kursą, seminarus apie K. Donelaitį, A. Mickevičių, Žemaitę, Lazdynų Pelėdą, Maironį, P. Cvirką.
  • 1940 m. buvo išrinktas fakulteto dekanu ir Vilniaus universiteto Bičiulių draugijos valdybos nariu.
  • 1944 m. su žmona slapstėsi nuo nacių valdžios Vabalninko rajone.
  • 1945–946 m. buvo lietuvių literatūros instituto direktorius.
  • 1947 m. pasiėmė globoti Vytautą Balčiūną.
  • 1948–955 m. globojo Janiną Mykolaitytę, Hortenziją Balčiūnaitę.
  • 1954 m. pasitraukė iš darbo universitete.
  • 1967.06.07 mirė Kačerginėje. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Petrapilio Romos katalikų dvasinės akademijos studentas, 1919 m.

Vestuvinė Mykolaičių nuotrauka, 1935 m.

Putinas darbo kambaryje Vilniuje, Tauro g., 1955 m.

Kūryba

  • 1911 m. pirmasis eilėraštis „Vai eičiau, aš eičiau“ žurnale „Šaltinis“.
  • 1913 m. eilėraščiai literatūriniame žurnale „Vaivorykštė“.
  • 1917 m. pirmoji knyga Poema„Kunigaikštis Žvainys ir eilės Raudoni žiedai“
  • 1927 m. eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“

V. Mykolaitis-Putinas, apie 1967 m.

  • 1927 m. drama „Nuvainikuotoji vaidilutė“
  • 1927 m. drama „Žiedas ir moteris“
  • 1927 m. drama „Valdovo sūnus“ (vėliau pavadintas „Valdovas“)
  • 1932-33 m. romanas „Altorių šešėly“
  • 1936 m. eilėraščių rinkinys „Keliai ir kryžkeliai“
  • 1937 m. romanas „Krizė“
  • 1943 m. eilėraščių rinkinys „Rūsčios dienos“
  • 1950 m. eilėraščių rinkinys „Sveikinu žemę“
  • 1956 m. eilėraščių rinkinys „Poezija“
  • 1957 m. „Sukilėliai 1 tomas“. Už jį 1958 m. buvo paskirta Lietuvos TSR Valstybinė premija.
  • 1963 m. eilėraščių rinkinys „Būties valanda“
  • 1966 m. eilėraščių rinkinys „Langas“

Vertimai

  • 1948 m. išversta A. Mickevičiaus poema „Konradas Valenrodas“ ir „Krymo sonetai“.
  • 1955 m. išėjo A. Mickevičiaus „Rinktinė”, kurioje pateiktas poemos „Ponas Tadas“ I–IV dalių vertimas.
  • 1945 m. Ivano Krylovo pasakėčios.
  • 1949 m. Aleksandro Puškino eilėraščiai.
  • Michailo Lermontovo, Nikalojaus Nekrasovo, Taraso Ševčenkos Eilėraščiai, fragmentai iš Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) kūrybos, dalis Gėtės (Goethe) Fausto. 

V. Mykolaičio-Putino išverstas A. Mickevičiaus „Konradas Valenrodas”

Margi pasiskaitymai

Baigęs Marijampolės 4 klases, turėjau stoti į Seinų dvasinę seminariją. To norėjo tėvai, nesipriešinau tam nė aš pats. Dažnai sakoma, kad tėvai versdavo sūnų būti kunigu dėl materialinių išskaičiavimų. Sūnus kunigas gavęs gerą parapiją, praturtėjęs, padės išmokėti seserims dalis, broliams nueiti į žentus į gerus ūkius, apmokės tėvų skolas, o senatvėje juos priglaus klebonijoje. Ar reikia dar kalbėti apie visuotinę giminių, kaimynų ir parapijiečių pagarbą kunigėlio tėvams! Turiu pasakyti, kad mano tėvai nors gal kai kurių tokių išskaičiavimų ir turėjo, tačiau ne jie vaidino lemiamą vaidmenį. Išleisti sūnų į kunigus lenkė idealistinis momentas: tėvų religingumas, sielos išganymas, Dievo garbė. Mano pasiryžimą skatino kitoki sumetimai, negu tėvų. Religinis momentas vaidino mažiausią vaidmenį. Mane skatino ne religiniai, bet tautiniai ir literatūriniai sumetimai.

V. Mykolaitis-Putinas, Raštai, VII t., 385 p.

Emilija Mykolaitienė 1970 m.

Poetas ir kunigas….Poetą ir kunigą gal kas ir gali savyje sutalpinti – aš negaliu. Tai šimtą kartų esu ne tik pergalvojęs, bet ir pergyvenęs ir pajutęs ligi pat širdies dugno.

Iš laiško E. Radzikauskui, Friburgas, 1921 m.

Charakteris… Bet Putinas tikrai buvo be galo jautrus, greit į viską reaguojantis, introspektyvus, autokritiškas. Daugeliu atveju stokojantis pakankamo savimi pasitikėjimo, pakankamo nusivokimo apie savyje talpinamas vertybes. Man atrodė, kad jis ilgai nenusimanė, kokio aukščio jo, kaip rašytojo, vieta lietuvių literatūroje.

Magdalena Slavėnienė, „Putinas mano atsiminimuose“, 1977 m.

Mykolaičiai ir Kvedarai… „Susitinka ilgai nesimatę du Mykolaičiai, – jiems kalbos užtenka vos pusvalandžiui. Po to jie sėdi kartu ir tyli. Ir taip ištisas valandas. Tuo tarpu susitikę du Kvedarai kalba ir neišsikalba dieną, naktį ir kelias dienas.

D. Mitaitė, Atsiminimai apie V. Mykolaitį-Putiną, Janina Mykolaitytė-Bielinienė, 416 p.

Išvaizda… O jo išvaizda! Vyras puikiai nuaugęs, aukštesnis už vidutinį. Formingą galvą nešąs tiesiai. Vešlus tamsių plaukų kūgis. Akys veizi rimtai, net rūsčiai. Veidas liesas, pailgas. Lūpos rimtai sučiauptos. Šypsnys ne dažnai jose pražysta, tai žavi žiūrovą, ypač žiūrovę.

D. Mitaitė, Atsiminimai apie V. Mykolaitį-Putiną, Mykolas Vaitkus, 156 p.

Visi Teologijos-filosofijos ir kai kurie Humanitarinių mokslų fakulteto gabieji studentai-literatai: J. Grinius, J. Grušas, J. Paukštelis, J. Keliuotis, V. Kulbokas, J. Ambrazevičius, J. Lingis, V. Ramonas, P. Razminas, A. Vaičiulaitis, S. Bačinskaitė-Nėris, P. Orintaitė, E. Kvedaraitė ir kiti. Štai salonėlio viduryje Vincas Salomėjai ir sako:

– Apkabink mane Saliute už kaklo, aš tave pakylėsiu.

Saliutė apsikabina, o tvirtuolis Vincas kelis kart ją apsuka ratu. Šiame pokylyje pirmukart išgirdau dainuojant  Emiliją Kvedaraitę. Savo sodriu sopranu padainavo „Ne margi sakalėliai“. Ji įspūdinga ir įdomi.

M. Mykolaitytė Slavėnienė, Putinas mano atsiminimuose, 1977, 262 p.

Vedybos… Sutuoktuvių liudytojai buvo Emilija ir Hermanis Prusiai. Paskui nuėjome į gerą restoraną papietauti. Iš Rygos į Kauną išvykom liepos 19 d., o iš ten greitai išsiruošėm į pajūrį. Palanga jau virė pletkais. Kunigai bandė suardyti mūsų vedybas. O kaip aš buvau laiminga po vedybų. Tai man buvo didelė, brangi gyvenimo dovana. O aš stengiausi kuo galėjau palengvinti jo gyvenimą, o kur suklydau, tai iš nežinojimo. 

Atsiminimai apie V. Mykolaitį-Putiną, E. Kvedaraitė-Mykolaitienė, 200 p.

Atsisakymas kunigystės… Maniau ir tebemanau, kad jokios negyvos formulės ir nebetekusieji man prasmės disciplinariniai nuostatai negali man kliudyti tvarkyt savo gyvenimą taip, kaip man atrodo tikslinga, žmoniška ir gera. Dėl to išsižadėti savo civilinių jungtuvių ir grįžti į kunigo luomo pareigas negaliu ir nenoriu: turėčiau apgaudinėti save ir kitus. Bažnyčia, be abejo, gali mane teisti, vadovaudamasi savo nuostatais. Gintis nė teisintis neketinu. Išstojęs iš kunigų luomo, kurio pareigoms neturiu nė mažiausio palinkimo, nesijaučiu kaltas. Viena nuoširdžiai apgailestauju: kad padariau daug nemalonumų J. E. Vyskupui A. Karosui, kurį giliai gerbiu. 

Laiškas Vilkaviškio Vyskupijos kurijai, Kaunas, 1936 m.

Apie meną… Meno gyvenime galioja ne metafizinio absoliutizmo, bet žmoniškumo kriterijai. Menui yra privalu visa tai, kas yra žmoniška, reiškia, kas nėra priešinga žmogaus prigimčiai. O žmogaus prigimčiai yra priešinga tiktai nesąmonė, absurdas ir tai, kas vadinama nenormaliais apsireiškimais. Visi kiti proto ir širdies klaidžiojimai ir abejonės tarp tiesos ir meno ir melo, gera ir bloga nėra priešingi žmogaus prigimčiai ir, pasireikšdami jo kūryboje, neardo jos estetinės vertės.

Iš testamento…Reiškiu padėką visiems, padėjusiems man žengti vingiuotu mano gyvenimo keliu, o ypač savo žmonai Emilijai Mykolaitienei už jos pastangas man sudaryti tinkamas darbo sąlygas ir rūpestingą slaugymą ligoje. Taip pat atsiprašau už savo gyvenimo klaidas ir padarytus nemalonumus. 

1964.10.09

Emilija Kvedaraitė, 1926 m.

V. Mykolaitis-Putinas, 1922 m.

V. Mykolaitis-Putinas, apie 1963 m.

V.Mykolaitis Nicoje 1931 m. 

V.Mykolaitis Fribūre

V. Mykolaičio-Putino laiško Viskupijos kurijai juodraštis

V.Mykolaitis 1964 m. 

V.Mykolaitis 1920 m. 

V. Mykolaitis-Putinas su globojama H. Balčiūnaite, Vilniuje, Tauro g. apie 1950 m.

Vinco Mykolaičio - Putino Memorialinis butas - muziejus

Adresas

Tauro g. 10–3, 01114 Vilnius

Darbo laikas

II–VI 10–17 val.

Muziejus lankomas nemokamai

Naudingos nuorodos

Sekite socialiuose tinkluose