Kad Vincas Mykolaitis-Putinas buvo dėstytojas – žvaigždė, jau tikriausiai girdėjote. Tačiau jei prieš akis iškyla plačiais rankų mostais ir skambiomis intonacijomis užburiantis scenos meistras – neapsigaukite.
Sausakimšos auditorijos uždaro ir drovaus būdo profesoriui kėlė didelį diskomfortą, o pedagoginį darbą Vincas Mykolaitis-Putinas dirbo veikiau skatinamas pareigos jausmo, vidinio ryšio su jaunąja karta ir universitetu.

Nepaisant to, kad skaityti paskaitas Putinui nebuvo malonu, joms rengdavosi ypatingai kruopščiai. Dieną prieš, rašytojas iki išnaktų pildydavo rytojaus konspektų sąsiuvinį, o paskaitos metu nuo jo akių visai nepakeldavo.
Aptardami užsiėmimą, studentai vieningai linksėdavo – profesorius tikriausiai nuskaitė iš anksto paruoštą tekstą, kad taip nepriekaištingai sklandžiai net ir sudėtingiausią temą išdėstė.

Mažai kam žinoma, jog iš tiesų tokių tekstų niekada nebūta, o paslaptinguose Vinco Mykolaičio sąsiuviniuose veikiau užfiksuoti paskiri dėstomų minčių punktai. Taip rišliai ir iškalbingai gebėdavo profesorius perteikti savo mintis.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, studentams pagaliau sugrįžus į auditorijas ir klausantis gyvų dėstytojų paskaitų, pristatome virtualią Vinco Mykolaičio-Putino paskaitų konspektų parodą.

Tai profesoriaus rengti Visuotinės literatūros konspektai, skirti 1945 metų rudens semestrui Vilniaus valstybiniame universitete. Juose rasite ne tik įdomiais istoriniais kontekstais ir rinktinėmis amžininkų citatomis pripildytą pasakojimą apie literatūrą, bet ir pastebėsite, kad prie konspektų profesorius vis grįždavo juos pataisyti, papildyti, o kartais ir subtiliai atliepdavo 1945 metų realijas.

Virtualioje parodoje galite pavartyti net septynis sąsiuvinius, kurie padės nusikelti į praeities literatūros kursą ir pamatyti tai, kas iki šiol buvo skirta tik paties profesoriaus akims.

Pirmame sąsiuvinyje plačiau aptariamos šios temos:
Viduriniai amžiai. Krikščionybė ir Bažnyčia. Feodalinė santvarka. Gotikos menas. Satyrinė ir pramoginė literatūra. Tautiniai epai. „Rolando giesmė“.

Antrame sąsiuvinyje plačiau aptariamos šios temos:
Ispanų epas „Mano Sido daina“. Germanų epai. Skandinavai. Islandija. Vokiečių epai. Klasinė feodalizmo ideologija. Kurtuazinis romanas.

Trečiame sąsiuvinyje plačiau aptariamos šios temos:
Riterinis romantizmas. Karaliaus Artūro ir apvaliojo stalo legendos. „Persivalio“ romanas. „Tristanas ir Izolda“. Miesčioniškosios literatūros. atsiradimas. „Roman de la Rose“. Satyrinė literatūra. Miesčioniškoji poezija. Viduramžių lyrinė poezija. Trubadūrų ir minezingerių lyrika. Ulrich von Liechtenstein. Miesčioniškoji (buržuazinė) lyrika. Viduramžių drama.

Ketvirtame sąsiuvinyje plačiau aptariamos šios temos:
Dante Alighieri. Renesanso literatūra. Ankstyvasis renesansas 14 a. Francesco Petrarca.

Penktame sąsiuvinyje plačiau aptariamos šios temos:
Giovanni Boccaccio. XV a. „kvatročento“ humanizmo amžius. Matteo Boiardo. Ludovico Ariosto. XVI a. vėlyvojo renesanso aptarimas. Feodalizmo reakcijos reiškiniai. Pastoralinė poezija. Drama XV–XVI a. Niccolò Machiavelli. Renesanso antinomijos.

Šeštame sąsiuvinyje plačiau aptariamos šios temos:
Vokiečių Renesansas. Martin Luther. Ulrich von Hutten. Erasmus Roterodamus. Hans Sachs. Martin Opitz. Angelus Silesius. Renesansas Prancūzijoje XV–XVI a. François Villon. Marguerite d’Angoulême. François Rabelais. Joachim du Bellay.

Septintame sąsiuvinyje plačiau aptariamos šios temos:
Michel de Montaigne. Ispanų renesansas XVI–XVI a. (Miguel de Cervantes Saavedra. Ispanų drama. Lope de Vega. Tirso de Molina. Pedro Calderón de la Barca. Portugalų epas. Luís Vaz de Camões.